Datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Iš pietų, rytų ir vakarų jį juosia gilus upelio slėnis, iš šiaurės siekia dirbami laukai. Šlaitai statūs, 13 metrų aukščio. Aikštelė buvo ariama, paskui apaugo medžiais, kurie XXI a. pradžioje buvo iškirsti. 1969 m. Lietuvos istorijos institutas atliko Buivydų piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus (vadovas A. Tautavičius), tuo metu aikštelėje buvo rasta lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos, o piliakalnio viduje – akmenų grindinių liekanų. Piliakalnio teritorija papildomai tyrinėta 1975 m. ir 1982 m., o 1999 m. krūmais beužželiantis piliakalnis vietinių žmonių iniciatyva buvo išvalytas.