2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė veikiantį siaurojo geležinkelio Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai kompleksą paskelbė Lietuvos kultūros paminklu.
Siaurojo geležinkelio istorijos apžvalga
Siaurasis geležinkelis Lietuvoje pradėtas tiesti XIX a. paskutiniame dešimtmetyje. Jo paskirtis buvo aptarnauti platųjį geležinkelį – gabenti krovinius, pervežti keleivius. Siaurojo geležinkelio statyba buvo pigesnė, lengvesnės techninės sąlygos.
1895 m. pirmoji 71 km siaurojo geležinkelio atkarpa sujungė Švečionėlius (Peterburgo-Varšuvos plačiojo geležinkelio stotį) su Postavų miesteliu (Baltarusija), o ruožas Švenčionėliai-Panevėžys sujungė kitas plačiojo geležinkelio atšakas. XX a. 2-5 dešimtmečiais siauruko ruožai buvo nutiesti Šiaurės Lietuvoje iki Žeimelio, Biržų, Šiaulių.
Anykščių siauruko pradžia laikomi 1899 metai, kai rugsėjo 28d. pro Anykščius pravažiavo pirmasis traukinys, kurį traukė garu varomas garvežys. 1901 m. pradėjo veikti Anykščių geležinkelio stotis.
Siaurukas buvo populiari vietos gyventojų susisiekimo priemonė. 1929-1940 m. traukiniai per Anykščius važiuodavo keletą kartų per dieną.
Pokario metais iš Anykščių stoties siaurukas veždavo vyno fabriko, „Spartako“ veltinių fabriko gaminius, javus į Berlyną, kvarcinį smėlį į Panevėžio fabrikus. Per mėnesį būdavo išvežama apie 200 000 t smėlio. Į Anykščius irgi atkeliaudavo įvairiausių krovinių, per metus išvykdavo apie 17 tūkst. keleivių. Siauruką žmonės mėgo: juo važiuodavo į darbą, vaikai į mokyklą, savaitgaliais pilnas traukinukas būdavo uogautojų ir grybautojų, žiemą – slidininkų. Tačiau kasmet keleivių mažėjo, siaurukas darėsi vis labiau nuostolingas.
XX a. 8-ajame dešimtmetyje buvo nutrauktas traukinių eismas siaurojo geležinkelio ruožu Anykščiai-Utena, demontuota kelio atkarpa nuo Utenos iki Rubikių. Krovinių, keleivių vežimui bei turizmo reikmėms naudota 68,4 km. atkarpa Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai. Nuo 1999 m. rudens siauruku nebevežamas kvarcinis smėlis, o 2001 m. pavasarį nebeliko ir reguliarių keleivinių reisų. Dabar siauruoju geležinkeliu traukinys važiuoja tik pagal išankstinius užsakymus.
Siauruko muziejus
Muziejus veikia Anykščiuose, siaurojo geležinkelio stoties komplekse. Stotis, statyta 1901 m., įsikūrusi prie siaurojo geležinkelio ruožo Rubikiai–Anykščiai–Panevėžys. Iki mūsų dienų beveik nepakitęs išliko visas šimtametės stoties kompleksas: vandens bokštas, pagrindinis stoties pastatas, pakhauzas (prekių sandėlis), gyvenamieji namai, vandens kolonėlė, akmenimis grįsta prekių aikštė, metalinis tiltas per Šventąją. Specialistai pripažįsta, kad Anykščių geležinkelio stotis turi neabejotiną istorinę, technologinę,architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę.
A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojai jau 1998 m. stotyje pradėjo kaupti siaurojo geležinkelio istorijos eksponatus: įrangą, fotografijas, dokumentus. 1999 m., minint siauruko 100-metį, Anykščių geležinkelio stotyje muziejininkai įrengė laikiną ekspoziciją, kurioje buvo eksponuojami riedmenys, siauruke naudoti darbo įrankiai, stočių inventorius, fotonuotraukos, geležinkeliečių naudoti antspaudai, uniforminiai ženklai, muziejininkų surinkti per ekspedicijas įvairiuose siauruko ruožuose. Dabar ekspozicijos įkurtos beveik visuose geležinkelio stoties pastatuose.
Buvusiame prekių sandėlyje galima palyginti, kuo skiriasi siaurojo ir plačiojo geležinkelio bėgiai, pamatyti nemažą žibintų, signalinių priemonių kolekciją, ryšio priemonių pavyzdžių. Daug džiaugsmo moksleivių grupėms suteikia didžiulės svarstyklės – įdomu sužinoti, kiek sveria visa klasė kartu.
Stoties pastate galima pamatyti atkurtą tarpukario Lietuvos laikų stoties viršininko kabinetą bei laukiamąją salę, kur eksponuojamas stoties inventorius – įvairių laikų suolai. Seniausi – dar prieškario laikų, su išdegintomis žymomis „Lietuvos gelžkeliai“. Laukiamojoje salėje yra išlikęs ir bilietų kasos langelis.
Muziejininkai tikisi ateityje įrengti ekspoziciją ir vandens bokšte. Dabar čia galima apžiūrėti originalios konstrukcijos vandens šildymo krosnį.
2001 m. besiplečianti muziejaus ekspozicija buvo įvardinta kaip reikšmingiausias Anykščių kultūros faktas ir apdovanota Anykščių savivaldybės įsteigta Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija.
2002-2003 m. muziejus įgyvendino projektą „Siaurojo geležinkelio muziejaus rekonstrukcija“, finansuojamą programos PHARE 2000 ESS. Išsiplėtė komplekso pristatymo ir pramogų galimybės: įsigyta įvairių eksponatų, drezinų, vagonėlių, pastatytas naujas ekspozicijos pastatas.
Naujajame pastate eksponuojama gausi kelio priežiūros įrangos kolekcija. Tai plaktukai bėgvinėms kalti, žnyplės pabėgiams nešti, kastuvai skaldai pilti, raktai, įvairaus dydžio bėgvinės. Be to, čia „įsikūrė“ iki tol lauke stovėję, o dabar konservuoti ir suremontuoti riedmenys – prekinis dengtas vagonas, skirtas vežti atmosferos poveikio bijančius krovinius (gyvuliai, grūdai, trąšos, mašinos), platforma, naudota biriems kroviniams, miško medžiagai vežti, cisterna, kurioje buvo pervežami naftos produktai, motorvežis, naudotas durpynuose, karjeruose nedidelio svorio sąstatams traukti, sunkvežimis ant bėgių.
Labai svarbiu naujosios ekspozicijos akcentu tapo siauruko garvežys, vadinamas „Kukuška“ , kurį muziejui padovanojo verslininkas Jozef Fiedorovič. Šis garvežys – vienas iš trijų Lietuvoje išlikusių siaurojo geležinkelio garvežių (kiti du, pagaminti Suomijoje ir Lenkijoje, dabar stovi nenaudojami Panevėžio geležinkelio stotyje ir Šiauliuose). Nuo 1973 m. šis garvežys stovėjo užkeltas ant rampos Švenčionėlių geležinkelio stotyje. 2002 m. kovo 19 d. apie 15 t sveriantis garvežys Nr. 2032, pagamintas 1949 m. Pilzene (Čekija), „Škodos“ gamykloje, po 30 metų vėl leidosi į kelionę senuoju maršrutu daugiau kaip šimtą kilometrų, tiesa, tik simboliškai – ant vilkiko rampos. Kitu vilkiku buvo pergabentas 4 t sveriantis jo tenderis, kuriame būdavo vežamas kuras, akmens anglis, įrengiama vandens talpykla. Anykščiuose abi dalys vėl buvo sujungtos. Dabar šis garvežys yra bene patraukliausias muziejaus eksponatas. O muziejininkai neatsisako minties, kad jis kada nors vėl pajudės, veždamas turistus po vaizdingas šio krašto apylinkes.
2004 m. pavasarį, laimėjus Švietimo kaitos fondo paramą, muziejuje prie vagono, vežusio anykštėnus į Sibirą, buvo įkurta tremties ekspozicija „O tas dulkėtas traukinys...“
Pramogos ir paslaugos
Muziejaus ekspozicijoje Anykščių geležinkelio stotyje yra ir veikiančių eksponatų. Įvairiuose siauruko ruožuose rinkdami eksponatus, muziejininkai surado dviejų geležinkelio triračių dalis ir tuos triračius atkūrė. Pagal išlikusias nuotraukas ir modelius buvo pagamintos ir dvi rankinės drezinos bei atviro tipo 6 vietų vagonėlis. Stoties teritorijoje šia technika gali pasivažinėti muziejaus lankytojai, nes pagal panaudos sutartį su VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ muziejus naudojasi dalimi Anykščių geležinkelio stoties pastatų ir kelių.
Stotyje savo paslaugas siūlo ir Anykščių turizmo informacijos centras, kviečiantis patirti nepamirštamų įspūdžių – iki Rubikių važiuoti motodrezina ar traukiniu. Kelias nuo Anykščių iki Rubikių eina per Anykščių regioninį parką. Didelis malonumas, žydint ievoms, keliauti iki Rubikių, grožėtis stačiais Anykštos šlaitais, vadinamais Kasagorais, kuriuos labai mėgęs Vienuolis, vadinęs juos „Lietuvos Šveicarija“, aprašęs savo kūriniuose. Taip pat galima iki Rubikių važiuoti ir keleiviniu vagonu ar vagonu-restoranu, belaukiant teatralizuoto Tado Blindos plėšikų būrio užpuolimo. Stotyje galima įsigyti informacinės, reklaminės medžiagos apie Anykščių kraštą, muziejus bei siauruką.
Siauruko muziejus tampa vis populiaresnis, didėja jo lankytojų skaičius, nes apie siauruko likimą plačiai kalbama ir per žiniasklaidą. Nuo muziejaus įkūrimo Anykščių geležinkelio stoties ekspozicijas aplankė, važinėjosi dviračiu ant bėgių, rankine drezina apie 8000 turistų.
Visa muziejaus veikla skirta siaurukui išsaugoti ir populiarinti.
Vilties g. 2, LT-4930 Anykščiai , Anykščių rajono sav.
a.vienuolis@delfi.lt
www.siaurukas.lt
